Dalijimasis gerąją patirtimi skatina geriau atliepti globėjų ir įtėvių poreikius

 

2019 m. birželio 12 d. LPF „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ padalinyje Šiauliuose lankėsi Latvijos SOS vaikų kaimų asociacijos Globos centro darbuotojai, Bauskės Socialinio paslaugų departamento vadovė, Iecavos savivaldybės našlaičių ir globos teismo direktorė,

 

Susitikimo metu Šiaulių apskrities VTAS patarėjos Šiaulių rajone patarėja  Editos Pleškaitė, Lietuvos vaiko teisių apsaugos pertvarka, pokyčius susijusius su laikinąją globa, įvaikinimo ir globos procedūras Lietuvoje. 

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Ilma Geležėlienė pristatė Globos centro funkcijas, pasidalino gerąją bendradarbiavimo teikiant paslaugas globėjams su SOS vaikų kaimais patirtimi, iššūkiais su kuriais susiduria organizuojant paslaugas globėjams.

 

Tarptautinis susitikimas organizuotas, LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija ir Latvijos SOS vaikų kaimų asociacijai įgyvendinant projektą „Nr. LLI 405/ Lat–Lit SOS FGA“, skirtą gerinti socialinės paramos paslaugų teikimą ir jų prieinamumą globėjų, įtėvių šeimoms (projektas remiamas pagal Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos (3 programos prioritetas, skirtas socialinei įtraukčiai didinti).

Tikslinė grupė – globėjai ir įtėviai, kurie galės gauti nemokamas specialistų konsultacijas, dalyvauti mokymuose, patirties mainų išvykose. Veiklos bus skirtos ir savivaldybių atstovams, kitų sričių specialistams. Projekto pabaigoje bus parengtos metodinės rekomendacijos 3 kalbomis (LT, LV, EN) dėl socialinės paramos paslaugų teikimo, prieinamumo, efektyvumo globėjų, įtėvių šeimoms.

Šiaulių regione projektas yra įgyvendinamas kartu su Šiaulių ir Pakruojo rajono savivaldybėmis.

 

Susitikimą organizavo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Šiaurės vakarų programos vadovė Jurgita Joniškienė ir atvejo vadybininkė Roberta Augienė.

 

Any publication containing opinion must include the following disclaimer, stating that the European Union is not responsible for the information provided: “This document has been produced with the financial assistance of the European Union. The contents of this document are the sole responsibility of LPF “SOS vaikų kaimų Leetuvje draugija” and can under no circumstances be regarded as reflecting the position of the European Union”.

 

Prieinama ir laiku suteikiama pagalba keičia vaikų ir globėjų gyvenimą

 

Įgyvendindami projektą, skirtą gerinti socialinių paslaugų kokybę ir didinti paslaugų prieinamumą globėjams ir įtėviams Šiaulių apskrityje, 2018 m. spalio mėn. susipažinome su Pakruojo rajone gyvenančia šeima, kuri globoja tris vaikus. Globėja apsidžiaugė, kad atsirado galimybė jai ir jos globotiniams gauti ne tik nemokamas, bet ir lengvai prieinamas paslaugas jai ir jos globotiniams (įgyvendinant projektą psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, atvejo vadybininko ir kitų specialistų paslaugos teikiamos pagal poreikį ir šeimos gyvenamojoje vietoje).

Globėja labiausiai nerimavo dėl vieno iš savo vienuolikmečio globotinio – Antano (vardas pakeistas).  Globėja vis kartojo – „Antanas nemoka skaityti, rašyti, žino tik kai kurias abėcėlės raides <…> „… ką jis darys, kai užaugs, kai manęs nebeliks, kaip jam reikės gyventi…“.

 Antanas kartu su mažesniais broliais ir seserimis pas globėją atkeliavo socialiai apleisti, kadangi mama dėl sveikatos sutrikimų negebėjo jais tinkamai pasirūpinti. Vaikų kalba ne tik neatitiko jų amžių, bet dažnai nebuvo iš vis įmanoma suprasti ką jie kalbėjo – kaip teigia globėja – „vaikai turėjo susikūrę savo komunikavimo sistemą, su svetimai ausiai neaiškiais ir padrikais garsais“.

Antano broliukui Algiui (vardas pakeistas) ypatingai buvo sunku laikytis taisyklių ir nustatytų ribų šeimoje, todėl vaikui dažnai kildavo nerviniai priepuoliai. Visgi berniukas aiškiai visiems įvardijo, kad čia yra jo namai ir jis pas mamą nenori grįžti. Globėja įvardijo, kad jai emociškai yra labai sunku atliepti  Algio poreikius dėl nuolat plečiamų ribų ir isterijos priepuolių. Algis nebuvo baigęs parengiamosios priešmokyklinės grupės, todėl jam sunku buvo mokykloje pasivyti bendraamžius.

Įvertinus šeimos situaciją ir sunkumus su kuriais susiduria globėja, buvo identifikuoti vaikų poreikiai bei šeimai reikalinga pagalba. Kartu su globėja parengti individualūs vaikų vystymosi planai, bei globėjų (rūpintojų)/įtėvių šeimos pagalbos planas, įvertintas specialistų poreikis vaikams bei šeimai.

Pagrindinis specialistų ir globėjos tikslas buvo, kad 11 metų berniukas išmoktų skaityti ir rašyti. Antanui buvo skirta logopedo, spec. pedagogo ir psichologo konsultacijos. Siekiant, kad vaikas jaustųsi drąsiau ir įvyktų greitesnė pažanga, specialistai konsultuoti vyko į globotinio namus. Taip intensyviai dirbant LPF„SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ specialistams pavyko per 3 mėnesius pasiekti puikių rezultatų. Berniukas ne tik pradėjo pažinti raides, bet ir išmoko skaityti, pažįsta laikrodį, moka rašyti.

Su spec. pedagogo bei logopedo pagalba pakilo Algio mokymosi rezultatai. Šį teigiamą pokytį pastebėjo ne tik globėja, bet ir ugdymo įstaigos pedagogai.

Globėja džiaugiasi, kad tarp globojamų berniukų atsirado teigiama konkurencija. Berniukai  lenktyniauja, kuris greičiau atliks namų darbus, kuris iš mokyklos parneš geresnį pažymį.

Šiuo metu globėja lanko projekto organizuojamus globėjų mokymus, kuriuose gilina savo turimas žinias.

Kita istorija yra apie globėją – vaikų močiutę,  kuri gyvena kaimelyje, kuriame nėra nei mokyklos nei darželio. Globoja 3 anūkus: 5, 3 ir 12-mečius vaikus. Močiutei sunku įvertinti vaikų poreikius, jai sunku suprasti, kad 5 ir 3 metų vaikams svarbu patekinti ne tik fiziologinius poreikius, tokius kaip pavalgyti, pažaisti ir turėti namus. Vaikams taip pat svarbu ugdyti ir lavinti socialinius, bendravimo įgūdžius, svarbu lankyti darželį, išmokti kurti santykį, tiek su bendraamžiais tiek su suaugusiais.

Penkiametis nemokėjo ištarti nei vieno garso, nemokėjo kalbėti, vengė svetimų žmonių, visko bijojo. Trimetė mergaitė buvo drąsesnė, tačiau nemokėjo ištarti nei žodžio, jos burnoje nuolat buvo čiulptukas. Mergaitei galimai dėl nuolatinio čiulptuko naudojimo sulėtėjo kalbos raida.

Globėja buvo griežtai nusistačius prieš darželio lankymą, nesuprato, o galbūt buvo sunku pripažinti, kad vaikai turi sunkumų ir juos nedelsiant reikia spręsti. Ji kartojo, kad jos vaikai yra sveiki, „išaugs“. Globėjai buvo teikiama psichologo, socialinio darbuotojo pagalba, siekiant padėti globėjai suvokti vaikų poreikius.

Tuo tarpu pas vaikus atvykdavo logopedas ir spec. pedagogas. Šių specialistų dėka po 6 mėn. intensyvaus darbo penkiametis berniukas buvo įvertintas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kurioje buvo nustatyti spec. dideli poreikiai. Globėjai atsivėrė akys, jog jos berniukui reikia skubios ir koordinuotos pagalbos. Globėjo sutiko, jog abiem vaikams yra svarbu dirbti ne tik su atvykstančiais specialistais, bet ir pradėti vaikus leisti į darželį. Trimetė mergaitė buvo atpratinta nuo čiulptuko. Globėja jaučiasi dėkinga supratusi, jog vaikai tobulėja, išmoksta naujų dalykų darželyje, yra laimingi.

Informacija parengta įgyvendinant projektą: Improving the accessibility and efficiency of social support services for guardians and foster and adoptive parents to strengthen their ability to protect and nurture children at risk (Nr. LLI-405), remiamą Europos regioninės plėtros fondo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos (3 programos prioritetas, skirtas socialinei įtraukčiai didinti).

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako LPF „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.