Dalijamės 12 metų SOS vaikų kaime gyvenusios Aminos laišku:
„SOS vaikų kaime gyvenau 12 metų – atėjau gyventi būdama labai maža, o laikas prabėgo greitai, nepastebimai. Prieš metus savo misiją šioje gyvenimo mokykloje baigiau. Išsinešiau labai daug meilės ir sveikstančių širdžių, daug nuoširdžių akimirkų, brangių žmonių, nuostabių ir netikėtų pažinčių, linksmų istorijų, prisiminimų ir visą galybę gyvenimo pamokų. Šiandien einu toliau, bet ši vieta, kaip ir pati įspūdingiausia kelionė, pakeitė mane ir išmokė daug akimis nematomų dalykų. Ir ji kaip pirmoji mano vaikiška meilė, visuomet bus jaukiausi ir gražiausi namai. Jei reikės – sugrįšiu.
AČIŪ už 12 metų kartu! Kai atvažiavau, nemokėjau lietuvių kalbos. Laikui bėgant, jūsų dėka, išmokau.
AČIŪ už suteiktą prieglobstį ir AČIŪ mano nuostabiems socialiniams darbuotojams už meilę bei rūpestį.
O žinote, kas nuostabiausia? Visi tie žmonės, kurie buvo su manimi 12 metų yra mano šeima! Lenkiu galvą už viską. Esate ir būsite nuostabūs ir nuoširdūs žmonės – tokių reta. Man SOS vaikų kaimas nėra globos įstaiga – tai šilčiausi ir nuostabiausi namai. Žinoma, buvo visko: pykčių, ašarų, juoko. Tačiau aš labai džiaugiuosi, kad mano keliai vaikystėje pasisuko būtent čia. Esu dar vienas įrodymas, kad nėra taip baisu ir blogai gyventi vaikų namuose. Ir aš džiaugiuosi, ir man nėra gėda pasakyti, kad gyvenau čia. AČIŪ SOS VAIKŲ KAIMUI!“
