Ekspertai pataria, kaip išsirinkti aplinkai draugiškiausią maišelį • Sos vaikų kaimai

Ekspertai pataria, kaip išsirinkti aplinkai draugiškiausią maišelį


Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/soimai/domains/sos-vaikukaimai.lt/public_html/wp-content/themes/sos-vaikai/single-naujienos.php on line 16
Ekspertai pataria, kaip išsirinkti aplinkai draugiškiausią maišelį iliustracija

Karantino metu socialiniai tinklai mirgėjo įvairiausiomis gamtos nuotraukomis, skelbiančiomis, kad gamta ir Žemė valosi. Vieni džiaugėsi švarėjančiais vandens telkiniais, kiti – į kiemą užsukančiomis stirnomis ar lapėmis. Visgi, viskas nėra taip optimistiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors buvo sumažinta masinė gamyba bei vartojimas, užsidarymas namuose dar labiau nei įprastai padidino atliekų kiekį. Aplinkosaugos aktyvistai skambina pavojaus varpais ir kviečia prisiminti esminį dalyką – tik rūšiuodami atliekas ir jas perdirbdami galime padėti gamtai.

Europos Parlamentas (EP) kartu su Europos Sąjungos (ES) Taryba dar praėjusiais metais valstybes įpareigojo iki 2025-ųjų perdirbti bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2029-ųjų – surinkti 90 proc. plastikinės taros. Jau nuo 2021-ųjų bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems nesunkiai galima rasti alternatyvų. Svarbu paminėti, kad būtent nuo nesurenkamo ir neperdirbamo plastiko kenčia ne tik jūros ar vandenynai, bet ir žmonės: nesuyrančio plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose, vėliau patenkančių į kiekvieno iš mūsų maistą.

Žiedinė ekonomika – kitoks žvilgsnis į visuomenės gerovę

Dėl susidariusių grėsmių nuo 2018 metų vis garsiau kalbama apie žiedinės ekonomikos svarbą, siekiančią, kiek įmanoma labiau sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Žiedinė ekonomika vadovaujasi pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais. Pagrindinis principas – surinkti kuo daugiau plastiko bei popieriaus gaminių ir juos perdirbant prikelti antram gyvenimui.

„Europos Sąjungoje plastiko paklausa siekia 49 milijonus tonų per metus, tačiau tik 2-3 milijonai tonų plastiko atliekų dabar yra perdirbamos. Tai daro ne tik žalingą poveikį gamtai, bet ir ekonomikai, – sako UAB „Gerovė“ direktorė komercijai Živilė Ramoškienė. – Mes, kaip socialiai atsakinga įmonė, suprantame, jog mūsų planeta ir ekonomika nepajėgs išgyventi, jeigu toliau laikysimės principo „imti, gaminti, panaudoti ir išmesti“. Kartu turime išsaugoti vertingus išteklius ir iki galo išnaudoti visą ekonominę jų vertę.“

Apie tai, kad itin svarbu būti socialiai atsakingais ir paisyti žiedinės ekonomikos principų, kalba vis daugiau didžiųjų Lietuvos įmonių. Viena jų – prekybos centras „Maxima“.

„Mūsų įmonė vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, kurių pagrindinis tikslas – žaliavų perdirbimas, atliekų rūšiavimas ir jų panaudojimas dar kartą. Įmonės veikloje susidariusios atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos. Labai svarbus yra ir gyventojų indėlis, besikeičiantys vartojimo įpročiai: rinktis tvarią prekę, pagamintą jau iš perdirbtų medžiagų, rūšiuoti atliekas ir tokiu būdu sudaryti sąlygas jų perdirbimui. Mūsų atsakomybė yra vartotojams suteikti galimybę visa tai padaryti. O tai reiškia, kad pirkinių maišeliai, kuriuos siūlome pirkėjams, taip pat turi būti pagaminti iš perdirbamų medžiagų“, – teigia „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pasak E. Dapkienės, gaminant gamtai draugiškus pirkinių maišelius negali būti naudojamos toksinės, kenksmingos medžiagos, kurios yra žalingos ne tik gamtai, bet ir pačiam pirkėjui. Be to, maišeliai privalo atitikti REACH reglamentą. „Maxima“ siekia maksimaliai mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, todėl rūšiuoja patys ir tai skatina daryti pirkėjus.

SOS vaikų kaimai siekia šviesti visuomenę: prisideda ir žinomi žmonės

Nevyriausybinė organizacija „SOS vaikų kaimai“ kasmet vykdydami socialines iniciatyvas kviečia ne tik padėti 1000-čiui Lietuvos vaikų turėti laimingą vaikystę, bet ir atsigręžti į gamtai daromą žalą. Šįkart organizacija siūlo įsigyti Lietuvoje surinkto ir perdirbto plastiko maišelius, papuoštus ypatingu puikiai pažįstamos menininkės Nomedos Marčėnaitės piešiniu ir tokiu būdu prisidėti prie vaikų gerovės.

Menininkė N. Marčėnaitė sako, kad prie šios iniciatyvos prisijungusi dėl to, kad joje mato didelę prasmę: „Yra svarbu padėti neprižiūrimiems vaikams, todėl pasiūliau šį savo piešinį matydama didžiulę prasmę. Gyvūnus pasirinkau ne veltui: juos vaizduojant galima perteikti labai šiltą emociją. Juolab, kad jie – lapė ir kiškis – yra skirtingų šeimų sutvėrimai.“ Menininkė sako tikinti, kad kiekvienas iš mūsų visą laiką galvojame, kaip padaryti, kad Žemėje gyventi būtų geriau. Pasak jos, kasdien darydami nors mažą žingsnelį ekologijos link, galime nuveikti daug didelių darbų.

Šiemet šiuos maišelius papildė ir popieriniai, kurie pagaminti iš taip pat Lietuvoje surinkto ir perdirbto popieriaus.

„SOS vaikų kaimai“ prisiima atsakomybę rūpintis tais vaikais, kurie negali augti socialiai tvirtose šeimose. Mes įsitikinę, kad laimingos, sveikos visuomenės pagrindas pirmiausia yra tvirta šeima. Inicijuodami socialines akcijas stengiamės pakviesti ne tik prisidėti prie mūsų veiklos ir paaukoti, bet ir šviesti Lietuvos visuomenę apie šeimą, jos vertybes, ir galimybes dalintis meile, – teigia Indrė Čepulytė, labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimai“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė. – Visa gauta parama, surinkta iš šių maišelių pardavimo, bus skirta investicijai į mūsų globojamų vaikų mokslus. Siekiame, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą išsilavinimą, o tam yra reikalingos ne tik mokslui skirtos priemonės, bet ir specialistai: pedagogai, logopedai, psichologai ir psichoterapeutai. Džiaugiamės, kad per 30 metų užauginome dvi jaunuolių kartas ir netgi du Lietuvos čempionus.“

Žinomas Lietuvos gamtos fotografas Marius Čepulis pritaria „SOS vaikų kaimų“ idėjai šviesti visuomenę aplinkosaugos tema ir teigia, kad tik garsiai kalbėdami apie atliekų kultūrą galime tikėtis, kad poilsiaujant gamtoje neteks išvysti liūdinančio vaizdo – miškuose sukrautų šiukšlių krūvų:

„Turime kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis. Tai padaryti galime tik pateikdami aiškią informaciją, kaip svarbu rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti. Karantino metu pastebėjau kur kas didesnį tiesioginį gamtos teršimą. Žmonės atvyksta į mišką su maišais šiukšlių ir jas palieka. Turėtume suprasti, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už aplinkai padarytą žalą“.

Pasak neįtikėtinus gamtos vaizdus fiksuojančio M. Čepulio, daugelis nė nesuvokia, kokia didelė žala daroma Lietuvos florai ir faunai. Tik rodydami tinkamą pavyzdį savo vaikams ir atkreipdami jų dėmesį į aplinkosaugą, atliekų rūšiavimą ir perdirbimą galime tikėtis, kad ateityje ši problema mažės.

„Daugeliui vis dar yra įprasta atliekomis atsikratyti miškų ar vandens telkinių pakraščiuose – jie paprasčiausiai nesuvokia pasekmių. Pavyzdžiui, trąšos nuteka į vandenis ir dėl to keičiasi gyvūnų bendrijos, žūsta vandens gyviai. O dėl išmestų šiukšlių tiesiogiai žūva jose įsipainioję paukščiai. Šiukšlės pačios nesuyra, todėl itin svarbu visas jas surinkti ir perdirbti, – teigia fotografas. – Atliekų kultūros modelį turime diegti šeimose: kalbėtis su vaikais, rodyti jiems, kaip turėtų elgtis. Labai svarbu rodyti deramą pavyzdį. Tik tuomet galime tikėtis, kad visuomenė taps sąmoningesnė ir saugos gamtą.“

Svarbiausia – perdirbimas

E. Dapkienė dalijasi, kad sprendžiant, kokį maišelį rinktis, svarbiausia atsižvelgti, ar jis gali būti perdirbtas bei ar yra pagamintas iš perdribtų medžiagų.

„Šiemet su „SOS vaikų kaimais“ nusprendėme turėti ir popierinius, ir plastikinius maišelius. Abi šios prekės pagamintos iš Lietuvoje surinktų perdirbtų medžiagų. Šiuo metu mokslininkai dar neatsakė į klausimą, kurie maišeliai yra draugiškesni aplinkai. Tad kiekvienas turime domėtis, būti sąmoningais bei priimti savo sprendimą. Svarbu, kad ir popieriniai, ir plastikiniai maišeliai pagaminti iš Lietuvoje surinktų perdirbtų medžiagų. Tokiu atveju žala, daroma gamtai dėl transportavimo, yra ženkliai mažesnė“.

Žala gamtai bus gerokai mažesnė jeigu rinksimės gaminius, kurie bus surinkti Lietuvoje ir perdirbti. Perdirbtas popierius net 75 proc. mažiau teršia aplinką nei gaminamas iš pirminių žaliavų, be to, tokiu būdu per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių.

Grąžinkime vaikams vaikystę

Tapkite šviesesnės ateities dalimi – padėkite mums grąžinti vaikams šeimą ir vaikystę paremdami SOS vaikus pasirinkta suma.

Noriu Padėti