Psichologė Monika Liaugminaitė: „Vaiko elgesys yra jo būdas kalbėti“

Psichologė Monika Liaugminaitė: „Vaiko elgesys yra jo būdas kalbėti“ iliustracija

,,Nepamirškime, kad kiekvienas vaikas yra geras. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos jis yra geras. Ir nėvienas vaikas nenori elgtis netinkami, nebent tai yra nebylus jo prašymas.“ – sako “SOS vaikų kaimų“ organizacijos koordinuojanti psichologė Monika Liaugminaitė.

Pabandykime įsivaizduoti save kaip mažą vaiką, kuris prašo būti paimamas ant rankų, pavalgydinamas, pervystytas iš šlapių ir nemalonių vystyklų į sausus ir jaukius, tačiau šie mūsų poreikiai nebūtų atliepiami.

Koks jausmas tuo metu apimtų? Gal iš pradžių bandytume tą poreikį išreikšti dar garsiau ir intensyviau – rėktume ir verktume? Galbūt mūsų smegenys sugalvotų dar kokią nors strategiją, kaip prisikviesti suaugusįjį, kuris mums padėtų? O gal po kelių nesėkmingų bandymų mes tiesiog nuleistume rankas, supratę, kad mūsų balso niekas taip ir neišgirs?

Vaikai, kurie buvo neišgirsti ankstyvojoje vaikystėje, vėliau savo poreikiams išreikšti pasirenka įvairiausius kitus būdus, o dažniausiai – elgesį. Pabandykime kartu pagalvoti, kokį poreikį reiškia tam tikras vaiko elgesys ir kaip galime pakeisti savo požiūrio kampą bei to elgesio interpretavimą.

„Jis pastoviai reikalauja dėmesio“

Kas, jei šis vaikas vaikystėje niekada negavo tėvų artumo ir šilumos, arba gavo jo nepakankamai, kad tinkamai vystytųsi, o dabar jaučia tam didžiulį alkį? Kai šis vaiko poreikis bus patenkintas, jis pats pamažu ims atsiskirti nuo suaugusiojo ir pradės daugiau tyrinėti pasaulį. Pabandykime frazę „nori dėmesio“ pakeisti fraze „nori bendravimo“ – taip geriau suprasime vaiką.

„Jis nieko negerbia ir nepasitiki“

Kas, jei šį vaiką išdavė jo artimiausi žmonės ir jam reikia daug laiko, kol vėl ims tikėti, kad suaugę jam linki gero, o pasaulis yra draugiška tyrinėjimams vieta? Kas, jei nuo pat ankstyvųjų dienų su šiuo vaiku niekas pagarbiai niekada nekalbėjo? Stenkimės vaikui skirti individualaus dėmesio, juo nuoširdžiai domėtis bei tesėti visus pažadus ir susitarimus su vaiku.

„Jis manipuliuoja“

Kas, jei tik taip vaikas gali būti pastebėtas? Kas, jei ši elgesio strategija jam padėjo išgyventi? Kas, jei jis išmoko bet kokia kaina savo poreikiais pasirūpinti pats? Pagalvokime apie sritis, kuriose vaikui galime suteikti kontrolės ir leisti rinktis, o kuriose turime brėžti aiškias ribas, bet tuo pat metu išlikti empatiškais. Turime palikti kuo mažiau erdvės galimam manipuliatyviam elgesiui.

Parodykime vaikui, kaip išsakyti savo poreikius

Mūsų, suaugusiųjų, užduotis – mokyti vaiką įvardyti savo poreikius žodžiais arba kitais priimtinais būdais. Galime supratingu balsu jo paklausti: „Gal tau dabar trūksta manęs ir nori kartu pažaisti?“, „Papasakok, kokia tavo didžiausia svajonė ir kuo norėtum būti užaugęs“, „Esi tikras šaunuolis, kad šį kartą pasakei tiesą – aš mielai išpildysiu tavo norą!“ ir pan. Jei vaikui savo norus žodžiais įvardyti sunku, iš pradžių galima jį mokyti rašyti mums raštelius – juk tai irgi smagus bendravimo būdas!

Nei vienas vaikas nesiekia būti blogas

Nepamirškime, kad nėra blogų vaikų. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos kiekvienas vaikas yra geras. Ir nė vienas vaikas nenori elgtis netinkamai, nebent tai yra nebylus jo prašymas. Jei vaikas elgiasi netinkamai, bandykime suprasti ir išgirsti jo mums siunčiamą žinutę. Juk būtent mumis pasitikėdamas labiausiai jis bando savo elgesiu kai ką labai svarbaus pasakyti. Ar įsiklausysime ir išgirsime tai?

Grąžinkime vaikams vaikystę

Tapkite šviesesnės ateities dalimi – padėkite mums grąžinti vaikams šeimą ir vaikystę paremdami SOS vaikus pasirinkta suma.

Noriu Padėti